- plepalius
- plepãlius, -ė smob. (2) žr. plepys 1: Ką tau tas plepãlius priplepėjo? Šll. Jis išminties neskolins iš plepaliaus B.Sruog.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
plepalas — plẽpalas sm. (3b) 1. ppr. pl. J, Prn, Rd tuščia kalba, tauškalas; paskala: Tu papratusi savo plepalu visus supykinti! Žem. Visa tat yra vien pasakų plepalas J.Jabl. Plepalus senų moterų zauniji, krivi! V.Krėv. Neimu į galvą aš tų plepalų̃ Kair.… … Dictionary of the Lithuanian Language
plepalis — plepãlis, ė smob. (2) žr. plepalius: Su plepaliu nebus galo LTR(Jnš). ^ Alus šnekus, tylų žmogų plepaliu padaro KrvP(Ašm) … Dictionary of the Lithuanian Language
vangys — vangỹs, ė̃ smob. kas vangosi. ◊ plepų̃ vangỹs Varn plepys, plepalius … Dictionary of the Lithuanian Language